- sekočius
- ×sekõčius (l. siekacz, brus. cякaч) sm. (2) 1. Kč, Stk, Sem, JnšM įrankis su kotu daržovėms ar mėsai kapoti, kaponė: Bulbas kapoju sekočiù Lz. Aš su sekõčium mėsą kapoju Švn. 2. Ant, Kur, Rk, Pnm prietaisas dalgiui plakti, pentelė: Atnešk ir inbesk sekõčių, ba reikia dalgė pakalt Lel. An sekõčio geriau iškalsi dalgį negu an bobelės Žl. Kavolius padarė plieninį sekõčių dalgėm plakt Ob. 3. vedega: Gal tu be sekõčiaus kapojai lovį – antai, kaip nelygus dugnas Adm. 4. miško kirtėjas: Koks iš tavęs sekõčius, kad neturi nei kirvio, nei pielos Sug.
Dictionary of the Lithuanian Language.